- garbumas
- garbumas sm. garbingumas, garbė: Zenonas pavydėjo Odovakariui garbumo, išminties ir pasisekimo LTI180. Turėti ir nešioti su garbumu srš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
garbumas — garbùmas dkt. Senõlio ámžiaus garbùmas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas